|
<
atgal |
Homeopatija |
-
Kas yra
homeopatija?
- Homeopatija – tai
daugiau negu 200 metų egzistuojanti gydymo sistema. Klasikinė
homeopatija, kurią sukūrė vokiečių gydytojas Samuelis Hanemanas,
ilgainiui tapo kai kurių šiuolaikinių metodikų, tokių kaip kompleksinė
homeopatija ar homotoksikologinė terapija, pagrindu.
-
Pagrindine klasikinės
homeopatijos ypatybe išlieka ištikimybė homeopatinių preparatų
parinkimo principų triadai:
-
Pirmas principas –
gydymas grindžiamas panašumu. Tai reiškia,
kad vaistas (medžiaga) skiriamas gydyti tik nuo simptomų, kuriuos jis
pats sveikam žmogui galėtų sukelti, jei šis to vaisto (medžiagos)
padaugintų. Šie simptomai nustatomi atliekant specialius tyrimus su
sveikais savanoriais.
-
Išankstiniai bandymai
su sveikais savanoriais yra antras pagrindinis klasikinės homeopatijos
principas. Jis sudaro prielaidas nustatyti
ir aprašyti tam tikram preparatui būdingų simptomų visumą.
-
Trečias metodikos
principas – mažų dozių principas. Kuo
labiau atskiesta medžiaga ir kuo mažesnė jos dozė, tuo stipriau
pasireiškia jos gydomosios savybės, o vaisto toksinio poveikio
tikimybė sumažėja.
- Panašumo ir mažų dozių
principai yra pagrindiniai homeopatijos teorijoje ir praktikoje.
-
-
Homeopatiniai vaistai
gaminami tik iš natūralių žaliavų:
mineralų, augalų arba gyvulinės kilmės produktų.
-
Homeopatija iš
esmės yra reguliuojamoji terapija.
Alopatinės (įprastinės) medicinos metodai pagrįsti ligos simptomų
nuslopinimu – tai rodo net vaistų pavadinimai („anti-“ reiškia
prieš):
antibiotikai
– vaistai kovai su gyvybe, vaistai nuo gyvybės,
antihistaminai
– vaistai nuo alergijos, vaistai kovai su alergija ir pan.
Homeopatija, atvirkščiai, stimuliuoja organizmo vidinį saugos rezervą.
Homeopatiniai vaistai tarsi pažadina žmogaus reguliuojamąsias
sistemas, kurios padeda organizmui adekvačiai reaguoti į pokyčius ir
optimaliai atkurti ar išgydyti pažeistas sritis.
-
Homeopatija – saugus
gydymas, kadangi bet kurio homeopatinio
vaisto veikliosios medžiagos skiedžiamos iki mikrokoncentracijos. Jos
negali veikti toksiškai ir nesukelia šalutinio poveikio, todėl
homeopatija dažnai gydomi vaikai, žindyvės ir alergiški žmonės.
-
Homeopatijos galimybės:
tai gali būti puiki alternatyva tradiciniam gydymui, net kai kurių
sunkių ūminių būklių:
-
-
virusinių ligų (ŪRS, gripas
ir pan.): lengvėja ligos eiga, mažėja komplikacijų tikimybė;
-
-
bakterinių infekcijų
(bronchitas, angina, cistitas ir pan.): dažniausiai pavyksta išvengti
antibiotikų vartojimo;
-
-
laktostazės;
-
-
kūdikių sveikatos sutrikimų
dygstant dantims (pilvo pūtimas, pilvo diegliai, viduriavimas).
-
Homeopatija leidžia
kontroliuoti ir sėkmingai kompensuoti daugelio lėtinių ligų eigą:
-
-
lėtinių, dažnai
besikartojančių LOR organų ligų, įskaitant adenoidus, lėtinį
tonzilitą ir pan.;
-
-
lėtinio viduriavimo,
dvylikapirštės žarnos ir skrandžio opaligės;
-
-
tiko, mikčiojimo, enurezės,
traukulių sindromo;
-
-
kai kurių odos ligų;
-
-
alergijos maistui, kai kurių
alergijos formų ir alerginės slogos;
-
-
laktacijos susilpnėjimo,
priešmenstruacinio sindromo, skausmingų mėnesinių;
-
-
galvos skausmų;
-
-
pradinės stadijos
reumatoidinio artrito ir kai kurių sąnarių ligų;
-
-
nusilpimo po ligos;
-
-
tradicinės terapijos
netoleravimo arba neefektyvumo;
-
-
kai kurių virusinių odos
ligų – karpų, kontaktinio moliusko.
-
Homeopatija galima taikyti profilaktikai: ji užkerta kelią daugeliui
negalavimų arba sustabdo jų raidą:
-
-
polinkio dažnai sirgti
peršalimo ligomis;
-
-
rachito, kaulų deformacijos,
raidos sutrikimų;
-
-
dantų emalio defektų,
polinkio į ėduonį.
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Registracijos laikas: pirmadieniais-penktadieniais - nuo 9.00 iki 17.00
šeštadieniais - nuo 9.00 iki 14.00
|
|
|