|
|
| |
|
DVIESE PRIEŠ LIGĄ
|
|
(Stilis plius 2003 Nr 6) |
|
Ana TREŠČINA |
|
Medikai galėjo jaunai moteriai duoti
vienintelį patarimą: „Išmokite susigyventi su savo liga". Ji
nepaklausė
šio patarimo. Ji stojo į kovą. Tokia kova atrodė būsianti pralaimėta dar
nė neprasidėjus pirmajam mūšiui, tačiau buvo du žmonės, kurie tikėjosi
neįmanomo. Tai buvo pati ligonė, Minske gyvenanti Aliona Popovą, ir jos
gydytojas vilnietis natūropatas Aleksandras Gruničevas. Šiandien jie
gali pasakyti: „Mes laimėjom!" |
 |
Sunkus ligos metai
Nuo vaikystės Alionos organizmas negalėdavo pasisavinti maiste esančios
geležies. Ilgi kankynės metai, kai noro veikti būdavo daug, o jėgų -
visiškai nebelikę, lyg ji būtų ne ką tik pražydusi mergina, o gyvenimo
nuvarginta sena moteris. A.Popova pradėjo dirbti būdama aštuoniolikos.
Lingvistikos studijas pasirinkusi mergina iš pradžių dirbo sekretore, po
to ėmė vertėjauti - puikiai mokėjo anglų, vokiečių, italų, lenkų kalbas.
Aukštaūgė graži mergina kartais prisidurdavo pinigų ir iš manekenės
darbo, nors niekada nemanė, kad galėtų tapti profesionalia manekene. Kur
kas svarbesnis jai buvo vertėjos darbas, bet kai pastebėjo, kad pasiekė
ribą, kurią peržengęs vertėjas nustoja tobulėti, atsisakė šio darbo.
Viską pradėjo nuo nulio - įsidarbino pardavėja, kad vėl galėtų nuo
paties žemiausio laiptelio kilti viršun. Greitai intelektuali moteris
tapo pardavimų vadybininke, bet, įsisukusi į verslą, nepamiršo
lingvistikos - kai atvažiuoja j Vilnių, būtinai užsuka j Vilniaus
universitetą, kuriame renka medžiagą moksliniam darbui.
Sunku įsivaizduoti, kaip visa tai Alionai pavykdavo. „Fiziškai esu labai
stipri, nors liga mane labai alino. Jausdavausi lyg laive -galva sukasi,
silpna. Nuolat jutau nuovargį, negalėjau net mankštintis. Lūžinėdavo
nagai, slinko plaukai, oda tapo alergiška, išsiplėtė kapiliarai", -
pasakojo pašnekovė. |
|
Aliona Popova mėgsta
iššukius: savo vestuvių puotai ji pasirinko garsios italų dizainerės
Albertos Ferreti džinsus ir palaidinę, o gydyti sunkią kraujo ligą
patikėjo netradicinės medicinos specialistui. |
į Lietuvą - per Vokietiją
Blogiausia buvo tai, jog Aliona žinojo, kad savo negalios niekada
neatsikratys, nes geležies stokos anemija - neišgydoma liga. Nuolatinės
geležies injekcijos į veną taip pat nėra visiškai nežalingos - jos gali
alergizuo-ti organizmą, o kai kurios alerginės reakcijos yra mirtinai
pavojingos. Gal ji būtų su tuo susitaikiusi, jei ne noras susilaukti
kūdikio. „Kai jaunai atrodai, susikuri iliuziją, kad tu -vis dar mergina,
dar suspėsi pagimdyti vaikų. Pažįstu moterų, vyresnių nei
keturiasdešimties, kurios susigriebia, mėgina pastoti ir išgyvena didelę
dramą, kai tai nepavyksta. Man trisdešimt vieneri - kiek dar galėjau
būti negimdžiusi? Moteris - tai motina. Mažai yra moterų, kurios
sąžiningai pasakytų nenorinčios vaikų. Yra ir tokių, bet dauguma moterų
- paprastos. Aš - taip pat paprasta moteris, norėjau vaikų", - sakė A.
Popova. Deja, moteris negalėjo pastoti. Pirmiausia reikėjo, kaip
Aliona tvirtino, sureguliuoti visus organizmo „ratukus", kad jie darniai
suktųsi. Po nuodugnių tyrimų, atliktų Minske, A.Popova
važiavo tirtis į Vokietiją. Atsakymai, kuriuos gavo iš medikų,
nepradžiugino - niekas negalėjo padaryti tokio stebuklo, kad fermentas,
reguliuojantis geležies pasisavinimą, jos organizme pradėtų normaliai
veikti. Tačiau būtent Vokietijoje iš vienos medikės Aliona gavo patarimą
kreiptis pagalbos į homeopatus. Netrukus vienas pažįstamas, buvęs
Aleksandro Gruničevo pacientas, rekomendavo kreiptis būtent į šį
vilnietį gydytoją. |
 |
Sveikatos magistralė
Aliona negalėjo leisti sau būti amžina ligone. „Kai nuolat blogai
jautiesi, visi ima elgtis su tavimi kaip su ligone. Tai prislegia,
atveda į aklavietę. Ligoniai niekam nereikalingi, todėl, jei gali
gydytis, reikia gydytis. Atsidūrusi tokioje padėtyje aš teturėjau šią
vienintelę išeitį", - pašnekovė prisiminė 2001 metus, kai patikėjo, kad
homeopatija gali jai padėti, ir pradėjo gydytis pas A.Gruničevą.
Vilniuje veikiančios parduotuvės „Colum-bus" pardavimų vadybininke
dirbanti APopova taip suderino savo tvarkaraštį, kad atlikus darbus dar
liktų laiko gydymo seansams. Tarp Minsko ir Vilniaus nusidriekė
magistralė, kuria Aliona sėkmingai riedėjo pagijimo link. A.Gruničevas
parinko savo išskirtinei pacientei kompleksinį gydymą, paremtą klasikine
homeopatija, akupunktūra ir homotoksikologija. |
|
Gydytojas natūropatas
Aleksandras Gruničevas mokosi iš kiekvieno savo paciento. "Jie keičia
mano pasaulėžiūrą ir formuoja mane kaip gydytoją",- sako medikas. |
|
Jei labai tiki ir nė sekundės nesuabejoji, kad
pasieksi savo tikslą, tai tikslas tikrai bus pasiektas. |
Nauja gyvybė
Kovo pabaigoje įvyko tai, ko Aliona troško jau ne vienerius metus: jai
gimė sūnus Timūras. Jos pačios pagijimas buvo lyg apvainikuotas naujos
gyvybės atėjimu į pasaulį. Gydymas turėjo išjudinti organizmo
adaptacinius mechanizmus, -taip paaiškino gydytojas A.Gruničevas. Jo
pacientė Aliona išaiškino šį sudėtingą natūropatinės medicinos terminą
paprastai-tai ratukų sureguliavimas. Moters organizmo „ratukai" išties
ėmė suktis darniai - hemoglobino kiekis kraujyje tapo normalus, toks
išliko net nėštumo metu, kai daugumai moterų jis sumažėja. Nuo to laiko,
kai pradėjo gydytis pas A.Gruničevą, labai sustiprėjo Alionos imunitetas,
išnyko keletas nedidelių ligų, kurios ją kamuodavo. „Gydytojas labai
stengėsi, o aš labai norėjau", - taip A.Po-pova paaiškino savo
sėkmę,
kuri daugeliui konservatyviosios medicinos atstovų atrodo neįtikėtina. |
|
Moteris įveikė sunkią kraujo ligą. Jos pasveikimą
vainikavo į pasaulį atėjęs pirmagimis sunūs. |
Gydytojo sėkmės akimirkos
Aleksandras Gruničevas turėtų triumfuoti žinodamas, kad Aliona pasveiko
būtent jo gydymo dėka. „Daugeliui su natūralia medicina nesusijusių
žmonių tai gali atrodyti neįtikėtina, o mano profesijos broliai pasakytų
- na, ir kas čia tokio? Natūralios medicinos praktikoje yra daug atvejų,
kai pasveiko ligoniai, kuriems negalėjo padėti tradicinė medicina", -
pareiškė pašnekovas. Tačiau kiek vėliau A.Gruničevas tarsteli: „Dirbu
jau dvidešimt dvejus metus, bet tik dabar man ima atrodyti, kad pavyksta".
Iš tiesų netradicinės medicinos atstovams prireikia ne vienerių metų
darbo patirties, kad sugebėtų sėkmingai derinti įvairius natūralius
gydymo metodus. Klasikinį gydytojo terapeuto išsilavinimą turinčiam
A.Gruničevui teko mokytis įvairių natūralios terapijos būdų -tradicinės
kinų medicinos, korėjiečių sveikatingumo terapijų, japoniško masažo.
Tačiau, kad ir kokie egzotiški šie būdai atrodo, apibendrintai juos
galima pavadinti adaptacine terapija. Būtent ši terapija padeda
stimuliuoti organizmo atsaką j nepalankią aplinką ar viduje vykstančius
ligos procesus, priešintis jiems ir išlaikyti sveikatą.
A.Gruničevas dirba gydytoju terapeutu ir refleksotera-peutu Vilniuje,
Mykolo Marcinkevičiaus ligoninėje, konsultuoja Grožio terapijos ir
chirurgijos klinikos klientes, turi ir privačią šeimos gydytojo
natūropato praktiką. Ligonių turi daug, sėkmingų pagijimo atvejų-taip
pat, bet apibendrinti neskuba.
„Natūropatų pacientai linkę pradingti iš gydytojo akiračio. Jei gydymas
jiems nepatiko ar nepadėjo, daugiau nebeateina. Tačiau lygiai taip pat
jie nebeateina ir sėkmės atveju", - sakė natūropatas, taip atskleisdamas
pagrindinę natūralios medicinos problemą: diskusijose natūropatams
visada sunku įrodyti tradicinės medicinos atstovams savo gydymo būdų
veiksmingumą, nes jie negali pateikti tikslios statistikos.
|
Sutelkia jėgas pasveikti
Homeopatija Lietuvoje - lyg žmogus su nematoma kepure: ji yra, bet
dažnai lieka nepastebėta. Vaistinių lentynose išrikiuota daugybė
homeopatinių vaistų, ir daugelis jais domisi. Ypač tada, kai prasideda
peršalimo ligų laikotarpis, įvairių farmacijos kompanijų pagaminti
homeopatiniai vaistai tampa labai populiarūs. Tačiau kai kalbama ne apie
homeopatinę ūmių ligų sa-vigydą, o apie profesionalią gydytojo homeopato
konsultaciją sunkių lėtinių ligų atveju, daugelis prisipažintų, kad
girdėjo tik „kažkur skambant varpus". Gydytojas homeopatas ar
natūropatas -medikas, kuris gydo taikydamas ne tik homeopatijos, bet ir
kitus natūralios medicinos būdus, turi visiškai kitokį tikslą nei
poliklinikoje dirbantis šeimos gydytojas. Pastarasis stengiasi kuo
greičiau pasiųsti jus į laboratoriją, kad gautų krūvą skaičių ir,
palyginęs juos su norma, galėtų nustatyti diagnozę ir pagal ją paskirti
vaistų galvai, kojai, skrandžiui ar bet kuriam kitam organui gydyti. Jei
vaistai jums nebegali padėti, tenka eiti pas chirurgą ir ligos pažeistą
vietą operuoti. Gydytojas natūropatas elgiasi priešingai -stengiasi
nustatyti bendrą viso jūsų organizmo būklę. Jam rūpi išsiaiškinti, kokie
yra jūsų gyvybinės energijos resursai, ir natūraliomis priemonėmis juos
sustiprinti. „Būtent taip atsitiko Alionai. Taip, ji buvo išskirtinė
mano pacientė, tačiau ar įvyko kas nors ypatinga? Buvo ir dar viena
pacientė, turėjusi sveikatos problemų dėl per mažo hemoglobino kiekio
kraujyje. Gydymas jai taip pat padėjo. Lygiai tas pats vyksta ir kitų
ligų atvejais, nes tinkamai parinktas natūralus gydymas padeda
organizmui pačiam iš-sišluoti šiukšles iš visų kampų ir pasveikti", -
teigė A.Gruničevas.
|
Pacientai keičia požiūri
Pamėginti gydytis homeopatija išdrįsta nemažai žmonių. O kiek jų
pasilieka? Tikrai ne kiekvienas gali priimti natūralaus gydymo
koncepciją. Populiarus net homeopatinių vaistų palyginimas su jūra,
kurioje ištirpintas arbatinis šaukštelis cukraus: juk cukraus jūroje
tokiu atveju bus neįmanoma aptikti, lygiai kaip ir homeopatiniuose
vaistuose -veikliosios medžiagos. Tad racionaliems žmonėms sunku
patikėti tokių vaistų veiksmingumu. Be to, gydantis natūraliais metodais,
visada reikia ilgiau palaukti rezultatų. Ne visiems užtenka kantrybės.
Tie, kuriems užtenka, dažnai laimi ir keičia savo požiūrį į natūralų
gydymą.
Kitas kraštutinumas - vėžiu sergantys žmonės. Jie natūraliais metodais
būna linkę tikėti kone aklai, tačiau tokiems ligoniams A.Gruničevas
pasako „ne". Natūralūs gydymo būdai vėžio atveju gali paskatinti
organizmą greitai sudegti ir užgesti kaip žvakę. Visais kitais atvejais
pacientams jis pasiūlo ne pamėginti natūralų gydymą, o kurį laiką iš
tikrųjų pasigydyti, juolab kad šis gydymosi būdas neturi šalutinio
poveikio. |
|
(D.Jankunaitės ir S.Paukščio
nuotraukos, studija ŽGA) |
|
|
|
| |
|
Registracijos laikas: pirmadieniais-penktadieniais - nuo 9.00 iki 17.00
šeštadieniais - nuo 9.00 iki 14.00
|
|
|